„Burn“ vardas Wilson šeimoje nėra taip gerai žinomas kaip Blade, Pro Staff ar kitos serijos. Informacijos ir apžvalgų apie šią raketę internete taip pat nėra daug. Ir, mano nuomone, tai didelė neteisybė šios serijos atžvilgiu. Taip, jei nagrinėsime atskiras savybes, beveik kiekvienoje kategorijoje rasime solidesnių pasirinkimų, tačiau Burn reikėtų vertinti per vieną aspektą, kurį savo apžvalgose retai įtraukiu – kainą. Mano turima Burn V5 be akcijų ar nuolaidų teniso prekių parduotuvėje kainavo 35 proc. pigiau už artimiausią tokios pačios klasės ir parametrų Wilson raketę, o kai kurias kitas lenkė beveik dvigubai. Ar tai reiškia, kad ir žaidimo prasme ji yra trigubai prastesnė? Tikrai ne.
Pagrindiniai techniniai parametrai žemiau lentelėje:
Raketės be stygų parametrai:
- Masė: 300 g.
- Galvos dydis: 645 cm² (100 in²)
- Stygų išdėstymas: 16 x 19
- Skerspjūvis: 23,5/25/23,5 mm
- Rėmo standumas: 72 Ra.
- Mosto inercija: 320
- Balanso taškas: 32 cm.
Burn – kainos ir kokybės santykis
Jau iš parametrų matyti, kad Burn yra į galią ir sūkį (spin) orientuota raketė. Storas ir standus rėmas bei atviras stygų išdėstymas sukuria tai, ko ir galima tikėtis iš tokios kategorijos raketės – paprasta atlikti stiprų smūgį ir pasiųsti kamuoliuką giliai į varžovo aikštės pusę. Tai tarsi paprastesnė Wilson Ultra ar Babolat Pure Drive versija, tačiau tikrai ne kiekvienas, paėmęs visas šias raketes į rankas, iš karto pastebėtų didžiulį skirtumą. Kaip ir paminėtos raketės, Burn turi pakankamai didelį sweet spot, yra stabili tokio tipo raketei ir leidžia patogiai žaisti tiek plokščiais (flat), tiek sūkiu paremtais smūgiais.
Būtent sūkį išskirčiau kaip vieną didžiausių Burn ypatumų. Jei naujoji Wilson Defyer užpildo nišą tarp kontrolės ir sūkio rakečių, tai Burn labai gerai įsitaiso tarp galios ir sūkio rakečių. Parallel Drilling leidžia stygoms daugiau judėti, rėmas ties 10 ir 2 valandos yra praplatintas ir suapvalintas, o tai padidina efektyvų stygų plotą viršutinėje raketės dalyje, kur dažniausiai atliekamas sūkiu paremtas smūgis. Raketė taip pat yra ganėtinai manevringa savo dydžiui, o tai dar labiau padeda atliekant greitą mostą iš apačios į viršų. Svarbu ir tai, kad Burn nėra „laukinė” ir sūkis nėra būtinas bandant išlaikyti kamuoliuką aikštėje. Plokščius (flat) tipo smūgius ši raketė atlieka pakankamai švariai ir stabiliai.
Burn yra ganėtinai primityvi raketė, lyginant ją su ta pačia Wilson Ultra ar Babolat Pure Drive. Ir greičiausiai būtent čia slypi viena iš priežasčių, kodėl ji kainuoja gerokai mažiau. Raketė pagaminta iš aukštos kokybės anglies pluošto (High Performance Carbon Fiber) – medžiagos, leidžiančios išlaikyti konstrukciją lengvą ir kartu labai standžią. Kitaip tariant, čia tikrai nėra sutaupyta naudojant prastesnę medžiagą, tačiau Burn praktiškai neturi šiuolaikinėms raketėms būdingų smūgio slopinimo ar stabilizavimo technologijų. Parallel Drilling sprendimą Wilson naudoja daugelyje savo serijų, o visa kita Burn konstrukcijoje atrodo gana paprastai. Iš esmės tai raketė, kokią galėjai rasti ir prieš gerą dešimtmetį ir tai nebūtinai yra blogai. Kuo daugiau slopinančių medžiagų ir technologijų dedama į raketės rėmą, tuo daugiau prarandama tiesioginio kontakto su kamuoliuku pojūčio ir sunkiau atrasti smūgį, kuris duoda geriausią rezultatą.
Galios raketės įprastai nepasižymi išskirtine kontrole ir Burn šioje vietoje nėra išimtis. Atviras stygų tinklelis ir didelis stygų judėjimas padeda generuoti galią bei sūkį, tačiau kartu neleidžia tikėtis tokio tikslumo, kokį suteiktų kontrolės raketė. Visgi Burn nėra nekontroliuojama ar nenuspėjama, smūgiuojant stabiliai, ji stabiliai duoda tą patį rezultatą. Kitaip tariant, kontrolės trūkumas čia nėra išskirtinis Burn trūkumas – ji tiesiog elgiasi taip, kaip ir galima tikėtis iš galios kategorijos raketės.
Galios raketės nepasižymi ir ypatingu komfortu, o storas rėmas, 72 RA standumas ir praktiškai jokių papildomų smūgio slopinimo technologijų reiškia, kad raketė nėra pati patogiausia. Visgi, jei iki šiol neturėjai problemų su riešu, alkūne ar petimi, vargu ar vien Burn sukels diskomfortą. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo stygų, nerekomenduočiau šios raketės derinti su kietomis poliesterio stygomis ir dideliu įtempimu, jei komfortas yra svarbus kriterijus.
Dizaino prasme Wilson Burn atrodo puikiai – Burnt Orange spalva nėra nei nuobodi, nei rėžianti akį, tačiau negalėčiau to pasakyti apie dažų kokybe. Ant mano raketės korpuso atsirado nemažai įmušimų vien nuo buvimo krepšyje, ko nepastebėjau su kitomis turėtomis raketėmis. Tai nebūtinai reiškia, kad tokia problema būdinga visoms Burn V5 raketėms, tačiau mano turima įmušimus renka stebėtinai lengvai (pridedu keletą nuotraukų kaip tai atrodo).
apibendrinimas
Esu įtraukęs šią raketę tarp 5 teniso rakečių pradedančiajam ir savo nuomonės nekeisčiau. Manau, Burn yra puiki platforma mokytis: ji pakankamai atlaidi pradedančiam žaidėjui, norint grąžinti kamuoliuką giliai nereikia nei tobulos technikos, nei didelės smūgio jėgos, o sūkį generuoti lengva. Raketė taip pat nėra perkrauta technologijomis, kurios slopintų kontakto su kamuoliuku pojūtį, todėl žaidėjas gali geriau suprasti savo smūgius, mokytis ir tobulėti. Be to, Burn serija turi daugybę modelių – nuo 18×16 stygų išdėstymo ir 260 g svorio ULS versijos, tinkamos pereinant nuo vaikiškos raketės, iki gerokai reiklesnių variantų pažengusiems žaidėjams.
Iš esmės tai premium kokybės raketė už gerokai mažesnę kainą. Dar svarbiau, kad Burn neriboja žaidėjo ieškant savo žaidimo stiliaus. O jį atradus, pereiti prie kitos raketės neturėtų būti sudėtinga, net jei tai bus kito gamintojo modelis. Atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, manau, kad šiuo metu tai vienas solidžiausių pasirinkimų rinkoje.
