„Kiek kainuoja teniso raketė?“ – klausimas atrodo paprastas. Užtenka nueiti į teniso įranga prekiaujančią internetinę parduotuvę ar pasižiūrėti kainas kainų palyginimo platformoje ir atsakymą turėsime per kelias minutes. Populiariausių gamintojų (Wilson, Babolat, Head, Yonex) naujausių modelių kainos siekia 250–300 €, mažesnių gamintojų (Tecnifibre, Dunlop) – 200–250 €. Tačiau iš ko susideda ši kaina ir ar visada verta pirkti naujausio modelio raketę jai vos pasirodžius prekyboje?
Kiek kainuoja pagaminti raketę?
Populiariausių ženklų premium klasės teniso raketės gaminamos iš aukštos kokybės anglies pluošto (grafito), dažnai pridedant specialių medžiagų, tokių kaip kevlaras, aramidas, skirtingos dervos ar net augalinės ir biologinės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, linų pluoštas ar tam tikros šilko siūlų modifikacijos. Nors tai skamba prabangiai, masiškai perkamos žaliavos vienai raketei kainuoja labai nedaug. Priklausomai nuo gamintojo ir konkretaus modelio, kainos svyruoja, tačiau realiai apsiriboja kelių dešimčių eurų zona.
Kadangi beveik visos didžiųjų prekės ženklų raketės gaminamos masinės gamybos linijose Kinijoje arba Vietname, vieno vieneto pagaminimo kaštai yra stebėtinai žemi. Įskaičiavus darbo jėgą ir įrangos kaštus, savikaina ūgteli dar keliolika eurų. Nors tikslių gamybos kaštų gamintojai viešai neskelbia, įvairūs pramonės vertinimai, gamybos rinkos duomenys ir teniso bendruomenės diskusijos leidžia manyti, kad pačio gaminio savikaina, priklausomai nuo gamintojo, gali svyruoti apie 40–70 € (o kartais ir mažiau). Taigi gamyba retai viršija 20 proc. galutinės naujausio modelio kainos.
Kiek kainuoja inovacijos?
Pagaminti raketę dar nereiškia sukurti raketę. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (R&D) yra viena iš priežasčių, kodėl didieji gamintojai gali pateisinti aukštą kainą, tačiau sėkmingai serijai šie kaštai greitai atsiperka. Laboratoriniai tyrimai, kompiuterinis modeliavimas, vibracijų sugėrimo testai ir prototipų kūrimas didesnę kainos dalį sudaro naujose serijose ir mažiau atsiliepia kelis dešimtmečius gyvuojančiose populiariose serijose. Nemažą dalį sudaro ir liejimo formų (molds) kūrimas bei prototipo parengimas. Sukurti vieną naują liejimo formą (mold), priklausomai nuo rėmo geometrijos, rakečių pramonėje gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Kadangi viena rakečių šeima gali turėti 5–8 skirtingas modifikacijas, susidaro solidi suma.
Žvelgiant į teniso pramonės tendencijas, lyderystę pagal investicijas į technologinius pokyčius ir realias rėmo modifikacijas verta panagrinėti du gamintojus – Yonex ir Head.
Japonų gamintojas Yonex išsiskiria tuo, kad visas savo pagrindinių serijų raketes vis dar gamina savo gamyklose Japonijoje, o ne Kinijoje. Tai leidžia jiems eksperimentuoti su sudėtingesnėmis konstrukcijomis. Jų vizitinė kortelė – Isometric (kvadratiškesnė) galvos forma, kurią jie nuolat tobulina milimetrų tikslumu, kad išplėstų idealaus smūgio zoną (sweet spot). Pristatant naujas VCORE ar EZONE kartas, aerodinaminiai rėmo profilio pokyčiai būna akivaizdžiai matomi plika akimi.
Austrijos bendrovė Head eina šiek tiek kitu keliu. Vietoj rėmo tobulumo jie istoriškai investuoja lėšas į medžiagų mokslą ir kas 2–3 metus bando iš esmės pakeisti vidinę raketės elgseną, o pasiteisinusias technologijas vėliau diegia į visas gaminamas serijas. Jie pristatė tokias medžiagas kaip Graphene (grafenas – ploniausia ir stipriausia medžiaga, leidusi radikaliai perskirstyti svorį į raketės galus) ar Auxetic (ir vėliau Auxetic 2.0) konstrukciją, kuri, priklausomai nuo smūgio jėgos, keičia savo elgseną ir suteikia kitokį grįžtamąjį ryšį rankai.
Kiek sudaro marketingas?
Perkant naują raketę didelę dalį sumos tenka atiduoti ne už inovacijas ar medžiagas, o už reklamą. Garsūs tenisininkai ne tik gauna inventorių nemokamai, bet ir didelius kontraktus, kad juo naudotųsi. Tenisininkai dažnai net nežaidžia naujausios kartos rėmais. Pavyzdžiui, Novakas Djokovičius, nepaisant to, kad kiekvienais metais pasirodo su naujausiomis Speed spalvomis nudažyta rakete, realiai naudoja profesionalams skirtą HEAD PT346.1 modifikaciją, kuri skaičiuoja kelis dešimtmečius ir yra labiau panaši į Radical nei į pačią Speed. Ir ši kainos dalis nukeliauja ne vien tenisininkų rėmimui – didieji gamintojai dosniai remia nuomonės formuotojus, turinio kūrėjus ir teniso mokyklų trenerius.
Wilson disponuoja vienais didžiausių marketingo biudžetų teniso pasaulyje. Pasirašę vieną brangiausių sutarčių teniso istorijoje su Rogeriu Federeriu (vertinamą apie 3,5 mln. JAV dolerių kasmet vien už rakečių naudojimą), dabar Wilson agresyviai bando tapti ne tik rakečių, bet ir gyvenimo būdo (lifestyle) bei mados prekės ženklu. Jie pradėjo pasirašinėti „360° kontraktus“, pagal kuriuos žaidėjai įsipareigoja dėvėti viską nuo galvos iki kojų: raketę, aprangą ir batus (tokio kontrakto pavyzdys – Alexas de Minauras). Wilson taip pat yra viena aktyviausių kompanijų skaitmeninėje erdvėje, remianti „YouTube“ ir „Instagram“ turinio kūrėjus.
Prancūzų gamintojas Babolat veikia kitaip – jie koncentruojasi į superžvaigždes ir jaunimo programas. Jų sėkmės pamatas buvo Rafaelis Nadalis, o dabar jie turi naują flagmaną – Carlosą Alcarazą. Babolat turi vieną dosniausių vietinių trenerių bei jaunųjų talentų rėmimo programų ir masiškai aprūpina vietinių klubų trenerius (kurie realiai yra stipriausi mikrolygio nuomonės formuotojai) nemokama įranga, nes žino: jei treneris žaidžia su Babolat, jo mokiniai taip pat pirks Babolat.
Neatsilieka ir kiti gamintojai, tačiau jų marketingo strategijos dažniausiai yra panašios ir sudarytos iš šių dviejų strategijų derinio.
Kas sudaro likusią kainos dalį?
Galiausiai išrastas, pagamintas ir išreklamuotas produktas turi pasiekti pirkėją. Čia atsiranda gamintojo ir platintojo maržos ir realiai produktas pabrangsta dar keis kartus.
Gamintojas, įvertinęs visas išlaidas, nusistato produkto maržą, atsižvelgdamas į tai, kiek planuoja parduoti naujosios serijos vienetų už aukščiausią kainą. Iš šios sumos išlaikomi biurai ir sandėliai, mokami vadybininkų atlyginimai, finansuojama logistika, aptarnavimas bei kitos verslo išlaidos ir žinoma, kaip ir bet kuris verslas, gamintojas iš šio proceso uždirba pelną.
Parduotuvės, tiek fizinės, tiek internetinės, perka raketę iš didmenininko ir prideda savo dalį prie kainos. Iš jos mokama už parduotuvės patalpas, darbuotojų atlyginimus, sandėliavimą, prekybos platformą, įvairias kitas išlaidas ir dalis lieka pelnui. Prie galutinės kainos dar prisideda valstybės mokesčiai, įskaitant PVM, kuris Lietuvoje sudaro 21 proc. (kitaip sakant penktadalį visos kainos).
Koks realus pokytis perkant naujausios kartos raketę?
Objektyviai pamatuoti naujos kartos pokytį nėra paprasta, tačiau pasiteisinusios serijos (pvz., Wilson Blade, Head Radical ar Babolat Pure Drive) su nauja karta retai gauna ženklių atnaujinimų. Su retomis išimtimis tai būna minimalus vibracijos filtravimo atnaujinimas arba tiesiog nauji dažai. Jei teniso apžvalgininkai naująjį produktą apibūdina „slightly better“ (šiek tiek geresnis), vargu ar naujoji serija bus verta išleistų pinigų. Tie, kas skaitė mano ankstesnius straipsnius, žino, kaip man patinka Babolat Pure Drive. Parduotuvėse pasirodžius 11-osios kartos Pure Drive už 280 €, senosios kartos modelį tame pačiame tinkle buvo galima įsigyti už 140 €. Ar naujoji karta buvo dvigubai geresnė? Tikrai ne. Ji geriausiu atveju buvo „slightly better“.
Retos išimtys, kurias minėjau, yra nauja serija arba radikaliai atnaujinta raketė – tiek rėmo konstrukcija, tiek žaidimo savybėmis. Pavyzdžiui Wilson, po nesėkmių sūkio rakečių segmente, pristatė Defyer, kuris iš esmės yra unikalus produktas (taip, panašus į Babolat Pure Aero, bet vis tiek unikalus). Iš kitos pusės naujausios kartos Yonex VCORE nėra unikali serija, bet tai ne šiaip sezono spalvomis perdažytas senasis rėmas, o naujas žaidimo savybių rinkinys. Taigi, jei Defyer pasiūlė būtent tą sūkio ir kontrolės derinį, kurio tau reikia, arba naujojo VCORE laukinė galia yra tai, ko ieškojai, gal ir neverta laukti keleto metų, kol šiems produktams atsiras nuolaidos ženklelis.
Apibendrinimas
Taigi, kiek verta mokėti už teniso raketę ir ar verta pirkti naujausią modelį vos jam pasirodžius? Su mano minėtomis retomis išimtimis sakyčiau, kad ne. Raketė, kuri prieš dvejus metus buvo technologinis šedevras, staiga netapo blogesnė, tačiau rinkodaros dėsniai reikalauja jai pasenti, kad atsilaisvintų vietos sandėliuose. Ir tai yra bendros rinkos tendencijos – teniso įranga čia nėra unikali ar išskirtinė. Dėl to prieš pasirodant naujai kartai ankstesnės kartos raketės parduodamos už 30–50 proc. mažesnę kainą nei pasirodymo dieną. Tada galima puikią naują raketę įsigyti už 120–160 € su minimaliomis gamintojo bei platintojo maržomis ir nepermokant už profesionalių sportininkų ir nuomonių formuotojų honorarus.
Be abejo, jei biudžetas nėra problema, naujoji serija siūlo būtent tai, ko tau trūko, tai tavo pirmoji raketė arba tiesiog nori atsinaujinti, nėra nieko blogo įsigyti naujausią modelį, kuriuo galbūt naudosis ne vienerius metus. Kiekvienas renkasi savo nuožiūra, tačiau dabar turėtų būti aiškiau, iš ko susideda galutinė raketės kaina. Šiame straipsnyje ir publikuojamose teniso rakečių apžvalgose „Teniso gidas“ pateikia savo nuomonę ir patirtį. Straipsniai ir apžvalgos nėra remiami jokio gamintojo, todėl stengiamės pateikti kuo objektyvesnę nuomonę, paremtą asmenine patirtimi ir surinkta informacija. Taigi rinkitės atsakingai, nes tenisas prasideda nuo teisingų pasirinkimų.
